Nauja realybė – miestai ne automobiliams, o žmonėms

December 15, 2021

Share
Bolt

Asmeninis automobilis – laisvės, galimybių ir lygybės objektas. Na, bent jau taip jis buvo parduodamas pasauliui nuo tada, kai XX a. pradžioje prasidėjo masinė automobilių gamyba. Ir tam tikra prasme tai yra tiesa. Pasuki raktelį, bedi į žemėlapį ir važiuoji, ten, kur smigo smeigtukas.

Bet, kaip ir dėl visų gerų dalykų gyvenime, dėl laisvės, galimybių ir lygybės tenka mokėti tam tikrą kainą. Ir, deja, gana didelę.

Ironiška, kad asmeniniai automobiliai ir juos palaikanti infrastruktūra atėmė iš mūsų laisvę ir galimybes, kurias jie kažkada žadėjo. O ir jų poveikis mūsų gyvenimo kokybei, sveikatai ir produktyvumui yra nenuginčijamas (daugiau apie jį vėliau).

Dabar mūsų miestai atsidūrė kryžkelėje. Galime įkišti galvas į smėlį ir toliau gyventi taip, kaip gyvename, arba galime imtis veiksmų, kad grąžintume savo miestus žmonėms. Kviečiame prisijungti prie mūsų „Bolt“ misijos – mes suteiksime įrankius, kaip tai padaryti.

Bet pirmiausia – trumpa istorijos pamoka…

Ar tikrai asmeniniai automobiliai yra toks blogas dalykas?

Jei turite asmeninį automobilį, kuriuo kasdien važinėjate į darbą ir atgal arba gal naudojatės tik savaitgaliais, tikriausiai skaitote šį straipsnį su nepasitikėjimu. Tačiau turime atsižvelgti į asmeninių automobilių nuosavybę kaip į visumą miestų planavimo ir plėtros per pastaruosius kelis dešimtmečius kontekste.

Nuo tada, kai automobiliai tapo prieinami masėms, mūsų miestai ir jų infrastruktūra buvo projektuojami taip, kad padėtų jiems klestėti. Prioritetas teikiamas keliams bei automobiliams, ir nuo to priklauso, kaip kuriama mūsų aplinka. Platesni keliai, keturių juostų greitkeliai, daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės, asfaltuojami žalumos plotai – mūsų miestai statomi automobiliams.

Pagrindinė problema yra tai, kad dėl to mes taip pat esame nuo jų priklausomi. Kai tampame priklausomi, trokštame labiau į automobilius orientuotos miestų plėtros ir esame įstrigę užburtame rate – esame status quo

Asmeninių automobilių problema

Sveikata

Ar mūsų fizinei, ar psichinei sveikatai – neigiamas asmeninių automobilių poveikis yra akivaizdus. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kasmet dėl kelių eismo įvykių žūsta apie 1,3 mln. žmonių.

Dar 20–50 mln. žmonių patiria nemirtinų sužalojimų, kurie gali baigtis neįgalumu. Be to, nerimą kelia tai, kad kelių eismo įvykiuose patirti sužalojimai yra pagrindinė 5–29 metų amžiaus vaikų ir jaunuolių mirties priežastis.

Taip pat reiktų atsižvelgti į pasekmes sveikatai, kurios nėra tokios pastebimos žmogaus akimi. Važiavimas į darbą ir iš jo automobiliu – kartu su blogomis oro sąlygomis, eismo spūstimis ir nelaimingais atsitikimais – prisideda prie streso lygio.

Kiekviena papildoma keliavimo minutė siejasi su sveikatos problemų padidėjimu. Keletu tyrimų nustatyta, kad didesnį atstumą į darbą ir iš jo važinėjantys žmonės psichosomatinius sutrikimus patiria daug dažniau nei žmonės, kurių kelionė į darbą ir atgal trumpesnė.

Fiziniai simptomai svyruoja nuo galvos ir nugaros skausmų iki virškinimo problemų ir aukšto kraujospūdžio. Psichikos problemos apima miego sutrikimą, nuovargį ir bendras koncentracijos problemas.

Kad ir iš kurios pusės žiūrėtumėm, asmeninių automobilių pasaulis kenkia mūsų kolektyvinei sveikatai.

Aplinka

Asmeninių automobilių keliama oro tarša turi įvairiapusį poveikį, įskaitant visuotinį atšilimą, sveikatos problemas ir pastatų irimą – visa tai visuomenė yra linkusi toleruoti dėl galimybės judėti savarankiškai.

Bet poveikis tuo nesibaigia. Automobiliai ir su jais susijusi infrastruktūra yra pagrindiniai triukšmo ir vizualinės taršos šaltiniai.

Tos betoninės automobilių aikštelių džiunglės, kurias matote pro savo biuro langą? Nesibaigianti automobilių signalų ir variklio sūkių kakofonija, kurią girdite iš savo buto? Kaip jau minėta, mes tiesiog išmokome susitaikyti, kad tai yra gyvenimo dalis.

Gyvenimo kokybė

Atlikite nedidelį eksperimentą: kitą kartą eidami mieste pastebėkite, kiek jame yra automobilių stovėjimo aikštelių, sankryžų ir praplatintų kelių. Tik pagalvokite, kaip pasikeistų mūsų miestai, jei kai kurie iš šių dalykų būtų panaudoti kitiems tikslams.

Nepamirškite, kad į automobilius orientuota infrastruktūra buvo sukurta viso kito – įperkamo būsto, žaliuojančių parkų, mokyklų ir elektrinėms transporto priemonėms skirtų eismo juostų – sąskaita. 

Kiekvieną kartą, kai einate vingiuotu pėsčiųjų maršrutu, kuriame tenka stabtelti prie šviesoforų, prasilenkti siauruose šaligatviuose ir kvėpuoti išmetamosiomis dujomis, atminkite, kad tai yra pirmenybės teikimo automobilių srautui, o ne žmonėms padarinys.

Į automobilius orientuoti miestai silpnina žmonių tarpusavio bendravimą, taigi ir mūsų laimę bei bendrą gerovę.

Esant dabartinei infrastruktūrai, spontaniškumas prarandamas, nes esame priversti planuoti beveik visus socialinius įsipareigojimus ar renginius iš anksto. Ši infrastruktūra veikia kaip barjeras, skiriantis mus nuo kaimynų ir bendruomenių.

O kai pastatome barjerus, potencialiai tampame uždaresniais, savanaudiškesniais ir vienišesniais. Neabejotina yra tai, kad esamas status quo neskatina bendrystės.

Laikas viską pakeisti

Dabar, kai išsiaiškinome, kad asmeninių automobilių nuosavybė tikrai nėra pats geriausias dalykas mums patiems, mūsų bendruomenėms ir mūsų planetai, kyla klausimas – kur link judėsime toliau?

Ar turime prisitaikyti prie pasenusios sistemos, kuri nieko nedaro, kad pagerintų mūsų gyvenimo kokybę, ar galime ką nors pakeisti?

Mes, „Bolt“, manome, kad atėjo laikas grąžinti miestus žmonėms. Be drąsių pokyčių paprasčiausiai tęsime status quo, leisdami savo sveikatai, ekonomikai, miestams ir aplinkai užimti paskutinę vietą.

Žinoma, keistis gali būti sunku. Lengva eiti mažiausiai pasipriešinimo reikalaujančiu keliu – tai patogu. Bet mes norime būti teisingoje istorijos pusėje bei norėtume, jog ir Tu prisijungtum prie mūsų.

Žmonėms pastatyti miestai – ateitis?

Suprantame, kad asmeninių automobilių nuosavybės poreikis sumažės tik tada, kai atsiras įperkamų ir prieinamų alternatyvų.

„Bolt“ misija – užtikrinti, kad judumas mieste būtų įperkamesnis, saugesnis ir tvaresnis. Siūlydami pavėžėjimo, automobilių dalijimosi paslaugas ir bendro naudojimo lengvąsias transporto priemones (paspirtukus bei elektrinius dviračius), suteikiame žmonėms galimybę iškeisti savo automobilius į pagal poreikį užsakomą transportą.

Pažvelkime, kaip gali atrodyti ateities miestas, kuriame yra mažiau asmeninių automobilių…

scooter safety

Miestas, kuriame nėra automobilių

Rytinis žadintuvas, kava ir laikas išeiti iš buto į darbą. Kol kas viskas normalu, tiesa?

Truputį vėluoji į traukinį, todėl nusprendi paimti paspirtuką iš vos už kampo esančios paspirtukų įkrovimo stotelės. Atsidarai „Bolt“, rezervuoji paspirtuką, lipi ant jo ir važiuoji.

Pakeliui pastebi, kaip viskas žaliuoja – nuo tada, kai tie platūs keliai buvo sumažinti dėl žalumos ir lauko poilsio zonų. Tiesą sakant, viena gatvė net tapo pėsčiųjų gatve ir dabar palei ją įsikūrusios lauko kavinės bei bendruomenės centras. Ant šių platesnių šaligatvių yra daugiau vietos paspirtukams ir pėstiesiems!

Įlipi į traukinį ir sutinki keletą draugų. Pasidalijate naujienomis. Kai visi atsisakė asmeninių automobilių ir dažniau susitinkate bendrose erdvėse, socialinis gyvenimas tapo gyvesnis, nes tiesiog daugiau bendrauji su žmonėmis. Bet šiaip ar taip, galiausiai suima miegas, todėl užsidedi ausines ir žvelgi pro langą. Oho, kokie vaizdai!

Ši geležinkelio linija anksčiau ėjo palei keleto eismo juostų kelią, tačiau nuo tada, kai ėmė mažėti asmeninių automobilių, šiuos didžiulius kelius pakeitė parkai, paspirtukų bei dviračių takai ir nauji įperkami būstai. O prie prekybos centrų, kuriuos matydavai prie savo biuro, dabar auga medžiai, o ne plyti automobilių stovėjimo aikštelės.

Nueiti iš geležinkelio stoties į biurą galima daug greičiau nei anksčiau. Anksčiau, turėjai padaryti šiokį tokį lankstą, kad išvengtum dviejų didžiulių eismo sankryžų, ir visada reikėjo ilgai laukti, kol užsidegs žalia šviesoforo šviesa, pro šalį švilpiant asmeniniams automobiliams. Bet to jau nebereikia!

Perskirsčius erdvę, mieste pirmenybė teikiama vaikščiojimui pėsčiomis. Kasdien surinkti rekomenduojamą kiekį žingsnių – vieni niekai. Nebereikia kvėpuoti išmetamosiomis dujomis ar tvarkytis su automobilių savininkų įniršiu keliuose – į biurą patenki iš švaraus ir gryno oro bei pasiruošęs (-usi) dienai.

Ta didelė bjauri automobilių stovėjimo aikštelė, kuri buvo matoma per visus biuro langus, dingusi. Ir nors daugelis atvyksta pėsčiomis ar dviračiais, kai kurie kolegos privažiuoja su „Bolt“ tiesiai prie biuro durų. Automobilis, juos paleidęs, tuoj pat važiuoja pas kitą keleivį ir neužima stovėjimo vietos.

Mažėjant asmeninių automobilių skaičiui, atsiranda jausmas, kad Tu ir kiti miesto gyventojai pagaliau atgavote savo miestą!

Gyvenimas yra gražus.

Prisijunk prie mūsų misijos

Taip, toks scenarijus gali atrodyti kaip utopija. Ir taip, bus daug kliūčių, kurias reikės įveikti, kad tai įgyvendintume, bet manome, jog verta tai daryti, kad pagerintume savo bendrą gyvenimo kokybę.

Vienu mygtuko bakstelėjimu gali atsisiųsti programėlę „Bolt“, pradėti keisti status quo ir prisijungti prie mūsų naujame judumo pagal poreikį pasaulyje.

Ar visi pasiruošę?

LT_blog_Rider_CTA_banner_
Share

Naujausi įrašai