„Bolt“ miesto vizija – 25 % sumažinti kelionių automobiliu Berlyne skaičių

September 27, 2022

Share

Praėjusią savaitę šventėme Europos judumo savaitę. Ta proga norime atsakyti į paprastą, bet svarbų klausimą: ką galime padaryti, kad gyventi miestuose būtų gera?

„Bolt“ komanda žino, kad kuo daugiau žmonių naudosis bendromis transporto priemonėmis, tuo miestuose gyventi bus maloniau ir patogiau. Kad tuo įtikintume ir jus bei visi kartu suprastume, kokį poveikį miestams iš tiesų galėtume padaryti atsisakę asmeninių automobilių, atlikome pirmąjį „Miesto vizijos“ tyrimą. Šįkart mūsų dėmesio centre – Berlynas.

Apklausę Vokietijos sostinės gyventojus ir išnagrinėję daugiau kaip 800 judumo mieste tyrimų, viešai prieinamus bei savo veiklos duomenis, apsidžiaugėme išvydę daug žadančius rezultatus. Įdomu tai, kad keliuose sumažėjus nuosavų automobilių skaičiui, gyvenimas mieste pagerėtų beveik visais įmanomais aspektais.

7 % mažiau automobilių – reikšmingas pokytis?

„Miesto vizijos“ tyrimas atskleidė, kad, skatinant naudojimąsi viešuoju transportu, pavėžėjimo paslaugomis ir dalijimąsi paspirtukais bei el. dviračiais, per artimiausius 1–3 metus nuosavų automobilių skaičių galima sumažinti 7 %.

Gali atrodyti, kad mieste, kuriame yra daugiau nei 1,2 mln. automobilių, šis skaičius beveik nieko nereiškia, bet pažvelkime į šiuos duomenis iš arčiau. Jei Vokietijos sostinėje automobilių skaičius sumažėtų 7 %, mieste atsirastų 8,2 km2 daugiau laisvos erdvės – tokį plotą sudaro 3,5 Tiergarteno parkų (tai – didžiausias parkas Berlyne).

Dalį šiuo metu automobilių stovėjimo aikštelėms ir keliams skirtos vietos būtų galima paversti dviračių takais ar žaliosiomis zonomis.

Ne paslaptis, kad automobiliai – vienas didžiausių miestų oro taršos šaltinių, todėl sumažėjęs jų skaičius gerokai pagerintų oro kokybės indeksą (AQI). Jei Berlyne būtų 7 % mažiau automobilių, per mėnesį CO2 emisija sumažėtų 4,4 kilotonos. Tai prilygsta maždaug 1200 valandų skrydžiui lėktuvu „Boeing 737“.

Dar vienas įdomus faktas – tokio pokyčio pakaktų, kad per mėnesį įvyktų 514 avarijų mažiau. Tai reiškia, kad kasmet išvengtume daugiau kaip 6000 avarijų.

5-erių metų vizija: miestas žmonėms, o ne automobiliams

Apžvelgėme trumpalaikį poveikį, tačiau pakalbėkime apie tai, kaip atrodytų Berlynas po penkerių metų, jei ir toliau tobulintume įvairių rūšių transporto paslaugas ir padėtume žmonėms rasti geresnių keliavimo būdų.

Duomenys rodo, kad jei Berlyne būtų 396 000 (t. y. 32 %) automobilių mažiau, gyventojų judėjimo patogumui tai įtakos neturėtų. Tai reiškia, kad 25 % kelionių automobiliu reikėtų pakeisti kelionėmis kitomis transporto priemonėmis.

Jei ne nuosavais automobiliais, tai kuo?

Jau išsiaiškinome, kad per artimiausius 1–3 metus galime sumažinti asmeninių automobilių skaičių mieste 7 %, o per 5 metus – 32 %, tačiau kuo gyventojai pakeis keliones automobiliu? Atsakymas paprastas – kitomis, tvaresnėmis ir efektyvesnėmis, transporto priemonėmis. Kokiomis? Na, pavyzdžiui, viešuoju transportu, paspirtukais ar el. dviračiais. 

Mieste sumažėjus automobilių skaičiui, ne tik atsirastų daugiau erdvės žmonėms, bet ir pakistų jų paliekamas CO2 pėdsakas. Jei automobilių būtų 32 % mažiau, per mėnesį išmetamo CO2  kiekis sumažėtų 13,4 kilotonos. Tai prilygsta 9000 namų ūkių metiniam energijos suvartojimui.


Tokiu būdu žymiai pagerėtų miesto oro kokybė, o Berlynas prisijungtų prie tokių miestų, kaip Barselona ir Paryžius, kur oro taršos problema sprendžiama kuriant specialias mažos CO2 emisijos zonas ir kvartalus be automobilių

Žvelgiant į kitus Europos miestus, nesunku pastebėti, kad net ir sąlyginai nedideli pokyčiai gali kardinaliai pakeisti miestą. Pavyzdžiui, Londone ir Amsterdame kelionių asmeniniais automobiliais skaičius skiriasi tik 15 %. Spėkite, kuris iš jų pasižymi begalinėmis spūstimis, o kuris laikomas vienu draugiškiausių miestų dviratininkams ir pėstiesiems.

Kad suprastume, kurios transporto rūšys geriausiai padėtų išspręsti Berlyno problemas, apskaičiavome kiekvieno iš jų poveikį. Atsižvelgėme į keletą veiksnių: prieinamumą (1 mln. gyventojų), tvarumą (CO2 gramai vienam keleiviui per kilometrą), kainą (vienam keleiviui per kilometrą), patogumą (vidutinis atvykimo laikas) ir kt.

„Miesto vizijos“ tyrimas atskleidė, kad didžiausią teigiamą poveikį miestui daro viešasis transportas, bendrai naudojami paspirtukai ir pavėžėjimo paslaugos. Tai rodo, kad dabartiniai kasdienio keliavimo mieste įpročiai turi keistis, o alternatyvūs judėjimo būdai turi ir toliau būti plėtojami.

Žmonės nori pokyčių

Jokios inovacijos nepadės, jei žmonės nenorės jomis naudotis. Duomenys rodo, kad didžiųjų Europos miestų gyventojai yra pasirengę atsisakyti nuosavų automobilių ir tai išties džiugina.

Norvegijos transporto ekonomikos instituto (Transportøkonomisk Institutt, TØI) atlikto tyrimo metu dešimtyje Europos miestų skatinome „Bolt“ klientus kelionėms iki 3 kilometrų rinktis paspirtukus, o ne pavėžėjimo paslaugas.

Paaiškėjo, kad paskatinimo programėlėje pakako – net 60 % naudotojų trumpesniems atstumams įveikti vietoje pavėžėjimo paslaugų rinkosi paspirtukus. Mažiau kelionių automobiliu – mažiau taršos.

„Miesto vizijos“ tyrimo metu buvo analizuojami žmonių keliavimo įpročiai ir jų noras keistis. Visi rodikliai rodė ta pačia kryptimi – žmonės yra pasirengę iškeisti savo automobilius į geresnį gyvenimą mieste.


„Berlin Partner“ priklausančios Berlyno elektromobilių agentūros „eMO“ vadovas Gernot Lobenber teigė: 

„Berlyne ir visoje Vokietijoje naudojamos technologijos, infrastruktūra ir judumo įpročiai stipriai pasikeitė. Daugelį šių pokyčių pavyko pasiekti dėl eksperimentavimo ir plačių pažiūrų. Šios išvados ir galima pagalba mūsų aplinkai, miestui bei finansinei situacijai rodo, kad šis procesas turėtų ne tik tęstis, bet ir spartėti. Nuostabu ir įdomu būti naujų judėjimo sprendimų įgyvendinimo dalimi.“

Daugiau apie tyrimą

„Miesto vizijos“ tyrimas – tai metodika, kuri analizuoja Berlyno gyventojų keliavimo įpročius. Joje naudojami viešai prieinami duomenys, padedantys susidaryti aiškų vaizdą apie dabartinę transporto sistemą ir tendencijas Vokietijos sostinėje.

Tyrimu siekėmė suprasti „Bolt“ teikiamų paslaugų ir viešojo transporto poveikį bei įvertinti galimybes pakeisti asmeninius automobilius keliaujant mieste. 

Pirmasis mūsų „Miesto vizijos“ tyrimas buvo atliktas peržiūrėjus daugiau kaip 800 miestų plėtros ir transporto tyrimų. Siekdami apskaičiuoti bendrai naudojamų transporto priemonių poveikį, sujungėme kelis duomenų šaltinius, pradedant visiškai objektyviais, viešai prieinamais duomenimis (pavyzdžiui, bendrais duomenimis apie viešąjį transportą ir miesto finansines galimybes) ir baigiant mūsų veiklos duomenimis. Siekdami pagilinti tyrimą ir geriau suprasti tendencijas bei naudojamų transporto priemonių pasiskirstymą, užsakėme trečiosios šalies – „GfK“ tyrimų instituto – apklausą. Jos rezultatus taip pat įtraukėme į tyrimą.

Mūsų metodikoje nagrinėjamos šešios transporto rūšys: asmeniniai automobiliai, viešasis transportas, pavėžėjimo paslaugos, paspirtukai, bendrai naudojami automobiliai ir dviračiai. Taip pat atsižvelgėme į transporto priemonių skaičių, tenkantį 1 mln. gyventojų, ir vienos transporto priemonės kasdienių kelionių skaičių.

Tuomet išnagrinėjome šių transporto rūšių daromą poveikį, atsižvelgdami į:

  • užimamą vietą,
  • tvarumą,
  • saugumą,
  • investicines išlaidas,
  • kainą,
  • patogumą.

Visa tai leido visapusiškai pažvelgti į įvairius keliavimo būdus ir rasti viešojo transporto infrastruktūros spragas, kurias galima užpildyti bendrojo naudojimo transporto priemonėmis.

Pirmajame „Miesto vizijos“ tyrime analizavome Berlyną, tačiau netrukus išnagrinėsime ir kitus miestus.

Share

Naujausi įrašai